Idėjų veidrodis .

Dviem kojomis vaikštome, dviem rankomis ką nors tvirtai laikome. Šis akivaizdus dalykas paskatino prancūzų rašytoją Michelį Tournier parašyti nedidelį traktatą, kuriame idėjų esmė išaiškėja jas suporuojant ir supriešinant vieną su kita. Moteris padeda atskleisti, kas yra vyras, mėnulis byloja, kas jis yra saulėje, motiniškas šaukšto švelnumas išryškėja šalia šakutės ir pan. Kitas šios knygos principas tas, kad minčiai funkcionuoti padeda esminės sąvokos, kurių skaičius yra baigtinis. Tai, ką filosofai vadina kategorijomis. Aristotelis jų priskaičiavo dešimt, Leibnizas – šešias, Kantas – dvylika. Šių sąvokų apibrėžimas ir analizė reikalauja sekinančio smegenų mechanizmo darbo.

Išplėsdamas kategorijų lentelę iki šimto su viršum sąvokų, knygos autorius parodė savo kuklias spekuliatyvines galimybes ir troškimą aprėpti kiek įmanoma daugiau konkretybių.

 

Prancūzų rašytojas Michelis Tournier (1924) studijavo filosofiją Sorbonoje ir Tiubingeno universitete, lankė Claude’o Levi-Strausso etnologijos paskaitas. Pirmasis jo romanas “Penktadienis, arba Ramiojo vandenyno limbai” (1967, liet. 1995) buvo apdovanotas Prancūzų akademijos premija, o “Girių karalius” (1970) – Gonkūrų premija. M. Tournier taip pat apdovanotas Goethe’s medaliu, išrinktas Gonkūrų akademijos nariu, Londono universiteto garbės daktaru. Parašė romanus “Meteorai” (1975), “Kasparas, Melchioras ir Baltazaras” (1980, liet. 2004, “Alma littera”), “Aukso lašas” (1985), “Elearas, arba Šaltinis ir krūmas” (1996), esė, apsakymų, kelionių knygų, literatūrinę autobiografiją.